APLINKOSAUGA

   Čia galite rasti ir susipažinti su informacine medžiaga, kurios tikslas yra informuoti ir šviesti apmokestinamųjų gaminių vartotojus, atliekų turėtojus, platintojus ir plačiąją visuomenę apie netinkamo atliekų tvarkymo žalą visuomenės sveikatai ir aplinkai, atliekų rūšiavimo ir perdirbimo ar kitokio naudojimo svarbą saugant aplinką ir tausojant gamtinius išteklius, bei informuoti apie atliekų surinkimo vietas, atliekų grąžinimo, surinkimo ir perdirbimo sistemas ir galimybes jomis naudotis, pakuočių ženklų reikšmes, vartotojų ir atliekų turėtojų vaidmenį skatinant atliekų pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir kitokį naudojimą.

Netinkamo atliekų tvarkymo žala 

  Prastas atliekų tvarkymas prisideda prie klimato kaitos bei oro taršos ir tiesiogiai paveikia daugelį ekosistemų taip pat turi tiesioginės ir netiesioginės įtakos žmogaus sveikatai.

  Dalį atliekų galima sudeginti arba perdirbti. Iš atliekų gaunamą energiją galima panaudoti šilumai arba elektrai gaminti, kuri gali pakeisti energiją, gaunamą naudojant anglį arba kitas kuro rūšis. Dėl energijos, gaunamos iš atliekų, galima sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Perdirbimas gali dar labiau sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitokią emisiją. Kai antrinės medžiagos pakeičia naujas, pirmiausia reikia mažiau išgauti arba pagaminti naujų medžiagų.

  Tiesiogiai ar netiesiogiai atliekos daro poveikį mūsų sveikatai ir gerovei daugeliu būdų: metano dujos prisideda prie klimato kaitos, oro teršalai patenka į atmosferą, užteršiami gėlo vandens šaltiniai, javai auga užterštose dirvose, o žuvys praryja nuodingų chemikalų, ir galiausiai visa tai patenka ant mūsų pietų stalo...

Atliekų rūšiavimas

  Siekiant perdirbti padangų atliekas ir pakuočių atliekas labai svarbus teisingas atliekų rūšiavimas. Šiame procese reikšmingas vaidmuo tenka vartotojams ir atliekų turėtojams, nes tik tinkamai rūšiuojant padangų ir pakuočių atliekas, nešalinant jų su komunalinėmis atliekomis, galima pasiekti teigiamų rezultatų, mažinant aplinkos taršą.

   Rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos mažinimo, nes tik tvarkingai ir teisėtai atsikratant atliekomis:

• Saugome švarią aplinką.
• Prisidedame  prie savo ir aplinkinių sveikatos išsaugojimo.
• Taupome vis labiau senkančius gamtos išteklius ir energiją.
• Kaupiame žaliavas naujų produktų gamybai.
• Saugome nuo pavojų gyvūnus.
• Ribojame vandens bei oro taršą.
• Prisidedame prie ateities gerovės.

Padangų atliekų atidavimo vietos

  Padangų platintojai iš kliento nemokamai priima senas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama. Senas lengvųjų automobilių padangas galima pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Surinkimo aikštelių sąrašą galite rasti čia. Keičiant padangas autoservisuose ar jų keitimo vietose, senosios padangos turi būti priimamos nemokamai. Senas padangas galima priduoti tiesiogiai padangų atliekų tvarkytojams. Šiuo atveju kiekvienas tvarkytojas ima savo nustatytą mokestį. Neišmeskite senų padangų bet kur, nes į aplinką patekusios padangos ir jų atliekos suyra tik per 120-140 metų, o jas perdirbus yra saugoma aplinka, taupomi gamtos ir gamybos ištekliai.

Pakuočių atliekų šalinimas

  Atsikratyti prekių pakuočių atliekų galima metant surūšiuotas pakuotes į viešose vietose įrengtus specialius atliekų konteinerius, priduodant atliekų supirkimo punktuose, pakartotinio naudojimo pakuotes, už kurias nustatytas piniginis užstatas, priduodant parduotuvėse.

  Į mėlynos spalvos konteinerį su užrašu „POPIERIUS“ galima mesti švarų popierių: laikraščius, žurnalus, pakavimo popierių, kartonines dėžes; negalima mesti: tapetų, servetėlių, popierinių nosinių, pakelių nuo traškučių, kalkinio ir riebalais sutepto popieriaus (pvz. dėžutės nuo picos). Tokius popieriaus gaminius reikia mesti į nerūšiuotų atliekų, t. y. į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.

  Į žalios spalvos konteinerį su užrašu „STIKLAS“ galima mesti: butelius, stiklainius, kitus stiklo indus, įvairaus stiklo duženas; negalima mesti: porceliano duženų, elektros lempučių, dažais ar tepalais užterštos taros, ampulių, stiklinių vaistų buteliukų, keramikos šukių, veidrodžių, automobilių langų stiklų, lempų ir dujinių lempų, stiklo lakštų, armuoto stiklo, kristalų.

  Į geltonos spalvos konteinerį su užrašu „PLASTIKAS“ (ar užrašu „plastmasė“) galima mesti: plastikinius PET butelius (nuo limonado, mineralinio vandens, alaus, aliejaus), indelius nuo padažų, majonezo, indų ploviklio, šampūno, polietileno plėvelę, kitą plastikinę pakuotę, žaislus, indus, kombinuotas pakuotes („Tetra Pak“ ir pan.). Prieš metant į konteinerį PET butelius patartina juos suspausti, kad jie užimtų kuo mažiaus vietos konteineryje. Reikėtų stengtis, kad pakuotės būtų kuo švaresnės. Negalima mesti: tepalo bakelių, taros nuo aušinimo skysčio, kt. cheminėmis medžiagomis ar riebalais užterštos pakuotės.

  Metalo pakuočių nėra tiek daug, todėl specialių konteinerių joms dažniausiai nėra. Metalo atliekas reikia mesti į plastikui arba stiklui skirtą konteinerį (žiūrėti ant konteinerių išvardintus į juos metamų atliekų sąrašus). Galima mesti konservų dėžutes, skardines nuo gėrimų, aliuminio lėkštes ir kepimo skardines, metalinius dangtelius, dėžutes ir visas kitas metalinės pakuotės atliekas. Negalima mesti: aerozolinių flakonų, taros nuo pavojingų cheminių medžiagų, dažais užterštų dėžučių.

Pakuočių ženklų reikšmės

  Bendrieji pakuočių ženklinimo reikalavimai yra nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose LR Aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. Įsakymu Nr. 348

  Pakuočių gamyboje naudojamos medžiagos yra priskiriamos skirtingoms grupėms pagal jų pobūdį. Kiekvienai grupei žymėti naudojami tam tikri numeriai:

• plastikams: nuo 1 iki 19
• popieriui ir kartonui: nuo 20 iki 39
• metalams: nuo 40 iki 49
• medžiui: nuo 50 iki 59
• tekstilei: nuo 60 iki 69
• stiklui: nuo 70 iki 79
• kombinuotoms pakuotėms: nuo 80 iki 99.

PAKUOČIŲ ŽENKLINIMAS